Apie Linksmakalnį

Tai kaimas Kauno rajone, 2 km į šiaurę nuo Išlaužo, greta kelio Kaunas–Prienai, Jiesios ir Šventupės santakoje, apsuptas tvenkinių. Yra darželis – mokykla, išlikę seno dvaro pastatai, sovietmečiu naudoti karinėms reikmėms.

Linksmakalnio istorija

Iki Pirmojo pasaulinio karo ant Šventupės kranto, santakoje su Jiesios upeliu, stovėjo dvaras, vokiečio savininko pavadintas Liustbergiu (vok. Lustberg – „linksmybių kalnas“).

1909 m. birželio 16 d. praturtėjęs Tiškevičių giminės ūkvedys Kazimieras Gustaitis nupirko šį dvarą bei aplinkines žemes ir pavadino jį lietuviškai – Linksmakalniu. Vėliau žemės buvo išdalytos savininko dukterims ir keliautojo bei žurnalisto Mato Šalčiaus žmonai. 1938 m. ūkio centrą įsigijo buvęs ministras pirmininkas Juozas Tūbelis.

1944 m. vasarą Linksmakalnyje įsikūrę rusų kariškiai buvusiame dvare įrengė KGB radiotechnikos užsienio žvalgybos ir diplomatinio ryšio su Vakarų Europa dalinį.

Iš vietovės buvo iškeldinti visi gyventojai, teritorija apjuosta spygliuota viela, atvaryti vokiečių belaisviai. 1944 – 1950 m. jie pastatė dabartinį seniūnijos raštinės pastatą, kareivines, Žaliosios gatvės namus, karininkų klubo pastatą, kurio dizainas (langai su arkomis) paimtas iš vienintelio po karo išlikusio dvaro raudonų plytų pastato – K. Gustaičio veislinių arklių arklidžių. Manoma, kad karo belaisviai buvo palaidoti netoliese, tačiau jų kapai nerasti.

Linksmakalnyje įsikūręs karinis dalinys buvo ypač slaptas. Jame dirbo keli tūkstančiai rusų kariškių bei vertėjų. Iš čia buvo galima klausytis visoje Europoje į eterį išeinančių radijo pranešimų. Įrengtos antenos Baltijos šalių gyventojams trukdė klausytis „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ radijo. Bazėje dirbusiems tarnautojams su šeimomis niekur kitur nebuvo leidžiama dirbti ar gyventi. Buvusioje SSRS panašūs centrai veikė Latvijoje (Skrundoje), Taškente, Pskove ir Maskvoje. Užsienyje tokie centrai buvo įrengti Vietname ir Kuboje.

Liustbergis pervadintas Linksmakalniu 1958 m., tuomet jis tapo miesto tipo gyvenviete, tačiau 1970 m. šių teisių neteko ir tapo kaimu.

Visiems atvira gyvenviete Linksmakalnis tapo 1993 m. birželio 16 d., kai pasitraukė sovietų kariai. Nuo 1995 m. Linksmakalnis perėjo Kauno rajono savivaldybės žinion, čia pradėjo keltis gyventojai. Tais pačiais metais atidaryta lietuviška mokykla. Šiuo metu miestelyje gyvena apie 900 žmonių.

Informacija šaltinis http://lt.wikipedia.net/wiki/Linksmakalnis

  1. Laima Žliobienė

    Prašau patikslinti šį rašinį. Esu Kazimiero Gustaičio (jaunesniojo) dukters Kazimieros Onos Gustaitytės Leonaitienės duktė. Ne Mato Šalčiaus žmona paveldėjo dalį Gustaičio dvaro žemės. Tas ūkis ar žemė buvo atiduotas kaip pasoga Antaninai Gustaitytei, jai ištekant už profesoriaus ekonomisto Petro Šalčiaus, Mato Šalčiaus brolio.
    Tikiuosi, kad Petro vardas šiose apylinkėse yra išlikęs. Jis buvo kooperacino judėjimo Lietuvoje pradininkas, Išlauže isteigęs vieną iš pirmųjų kooperatyvų, kur ūkininkai galėjo sutelkti pieną, patys įsigyti pervežimo priemones pardavimui.
    Būtų liūdna, jei ši istorija būtų pamiršta.

  2. Laima Žliobienė

    Dar reikia patikslinti. Kazimieras Gustaitis (jaunesnysis) nebuvo praturtėjęs grafo Tiškevičiaus dvarų ūkvedys. Jis buvo vyriausias sūnus Kazimiero Gustaičio (senojo), kuris galbūt(?) buvo praturtėjęs kaip kontraktorius statydamas kelius carui Aleksiejui. Gustaičių tėvonija buvo Zagrados dvaras Garliavoje. Zagrados dvare gimė keturi sūnūs ir viena duktė. Taigi, vyriausiam sūnui nereikėjo „praturtėti”. Antrasis sūnus Mykolas iš tėvo gavo
    lėšų nuomoti dvarą (ar dvarus) iš grafo Tiškevičiaus. Tuo metu jis gyveno name, kuris vėlau buvo perstatytas į Išlaužo bažnyčią, Mykolui nusipirkus Kairiūkščių dvarą.

  3. Laima Žliobienė

    Rašau trečią kartą, tolimesniam patikslinimui. Kazimieras Gustaitis prieš Pirmąjį Pasaulinį karą buvo įsigijęs kitoje Jiesios upės kranto pusėje Elisenthal’io dvarą iš prasilošusio, subankrutavusio vokiečių barono. Tas dvaras sudegė karo metu. Tada, karą praleidęs Rusijoje, sugrįžęs Kazimieras Gustaitis pardavė Elisenthal’į ir nupirko ant kito Jiesios kranto buvusį (irgi) vokiečio dvarą Lustberg, kurį pervadino lietuviškai – Linksmakalniu. Tokia tų vietovių istorija.

Atsakyti Laima Žliobienė ¬